Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo pastatyta ir pašventinta 1913 m. spalio  22 d. Dievo Apvaizdos bažnyčios statytojas buvo kunigas Karolis Lubianec, o projektą parengė žymus  Vilniaus architektas Antanas Vivulskis. Bažnyčia neogotikinė, vienanavė. Stačiakampio plano, su bokšteliais, žemesne ir siauresne apside.

 

XX a. pradžioje Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo statoma ne kaip Jėzaus Širdies parapijos (tuo metu vienos iš didžiausių Vilniuje)  bažnyčia, bet kaip parapijos koplyčia, skirta  aptarnauti Gerosios Vilties gatvėje įsikūrusiems vaikų namams. 1918 metų duomenimis  našlaičių namuose gyveno apie 500 vaikų. Našlaičių namuose buvo du atskiri namai berniukams ir mergaitėms, įrengtos  amatų dirbtuvės.

 

Dievo Apvaizdos Koplyčia (taip ji tuo metu vadinosi) buvo vaikų ir aptarnaujančio personalo maldos vieta, tarnavo jų pastoracijai. Po 1925 metų ji priklausė vienuoliams saleziečiams. Lietuvą ir Vilnių okupavus sovietams 1948 metais bažnyčia buvo uždaryta ir perduota valstybiniam dramos teatrui ir paversta dekoracijų sandėliu. 1961metais tikintiesiems grąžinta ir 1961metais pradėtos laikyti pamaldos. 1964 metais  komunistų valdžiai nusprendus uždaryti  iki galo nebaigta statyti Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčią, to paties pavadinimo parapijoje dalis bažnyčios įrangos, taip pat stebuklinga Dievo Motinos Pasaulio Valdovės statula buvo pernešta į Dievo Apvaizdos bažnyčią. Komunistams uždarius Švenčiausios Jėzaus Širdies bažnyčią ir ją perstačius į Vilniaus statybininkų rūmus - Vilniaus Dievo Apvaizdos koplyčia tapo Švenčiausios Jėzaus Širdies parapijos parapine bažnyčia, bet išliko jos senasis pavadinimas. Štai kodėl turime  Vilniaus Švenčiausios Jėzaus Širdies parapija ir Dievo Apvaizdos bažnyčia.
 

Šiuo metu tai yra vienintelė Vilkpėdės seniūnijoje veikianti katalikų bažnyčia, pamaldos vyksta kasdien lietuvių ir lenkų kalbomis.