Krikšto reikšmę geriausiai atskleidžia jo liturgija. Apeigų pradžioje daromas kryžiaus ženklas išreiškia priklausymą Kristui. Dievo žodis ir egzorcizmas reiškia Bažnyčios tikėjimo priėmimą. Panardinimas į vandenį arba galvos apliejimas krikšto vandeniu, tariant Švenčiausiosios Trejybės vardą, nuplauna nuodėmes, taip pat ir gimtąją nuodėmę, bei suteikia naują gyvenimą.

Patepimu krizma priimamos Šventosios Dvasios dovanos. Balta skraistė simbolizuoja dvasinį tyrumą ir džiaugsmą, o nuo Velykinės žvakės uždegta žvakė yra Prisikėlusio Kristaus šviesos simbolis. Po šių apeigų pakrikštytasis tampa Dievo vaiku ir gali kreiptis į Dievą maldos „Tėve mūsų“ žodžiais.