top of page
V Gavėnios sekmadienio homilija
Visą Gavėnios laiką mintimis vis grįžtame prie Didžiojo penktadienio, Jėzaus mirties ant kryžiaus, o galiausiai – prie Velykų ryto, šlovingo Kristaus prisikėlimo. Šiandienos skaitiniai mus vėl sugrąžina prie tų pačių amžinųjų klausimų apie gyvenimą ir mirtį – klausimų, kurie tyliai gyvena kiekviename iš mūsų. Pranašo Ezechielio žodžiai nuskamba tremtyje, kai viltis, rodos, jau gęsta. Jis kalba izraelitams, žadindamas jų tikėjimą, kad jie dar sugrįš į tėvynę ir atgims kaip tau
IV Gavėnios sekmadienio homilija
Šiandienos Evangelija mus nukelia į jaudinančią istoriją - nuo gimimo aklą elgetą. Jo akyse atsivėrė šviesa, tačiau aplinkinių – ypač fariziejų, religinių lyderių – širdys liko neišgydomai aklinos. Pagalvokime, ką reiškia gimti aklam. Ką reiškia gyventi nuolatinėje tamsoje, niekada nepamačius saulės patekėjimo ar besileidžiančios saulės spalvų. Niekada neišvysti mylimos mamos veido, nepažvelgti į vaiko akis. Nematyti vaivorykštės, gėlių, medžių – visų tų Dievo gamtos stebuklų
III Gavėnios sekmadienio homilija
Šiandien girdime dvi istorijas apie troškulį. Viena – apie fizinį, beveik mirtiną troškulį, kita – apie kur kas gilesnį, sielos troškulį. Pirmoji istorija nukelia mus į dykumą. Įsivaizduokime karštį, nuovargį ir neviltį. Kantrybę praradę izraelitai ima piktintis ir reikalauja, kad Dievas ir Mozė duotų jiems vandens. Atrodo, mirtis nuo troškulio čia pat. Ir tada Mozė, Dievo vedamas, suduoda lazda į uolą, iš kurios trykšta gyvybę teikiantis vanduo. Žmonės išgelbėti. O Evangelij
Parama
Auka yra žmogaus galimybių, sąmoningumo, supratimo išraiška. Dėkojame, kad prisidedate prie Dievo Apvaizdos šventovės išlaikymo.
Parapijos sąskaita
LT87 7044 0600 0161 2030
AB SEB bankas
bottom of page