Dievo Apvaizdos bažnyčia buvo pastatyta XX a. pradžioje (1913 m.) kaip neogotikinė Dievo Apvaizdos koplyčia. Ilgą laiką pagrindiniai jos maldininkai buvo greta įsikūrusių vaikų namų auklėtiniai. Permainingais istorijos laikais šventovė ne kartą keitė savo paskirtį. 1948 metais bažnyčia buvo uždaryta, perduota Valstybiniam dramos teatrui ir paversta dekoracijų sandėliu.

​

Bažnyčia yra neogotikinė, vienanavė, stačiakampio plano, su bokšteliais, žemesne ir siauresne apside.

​

Šventovės viduje yra du altoriai – centrinis ir šoninis.

​

Centriniame altoriuje kabo Šventosios Šeimos paveikslas. Jame taip pat yra šv. Juozapo, šv. Antano, šv. Kazimiero ir pal. Jurgio Matulaičio skulptūros. Svarbiausia altoriaus puošmena – Švenčiausiosios Jėzaus Širdies skulptūra, apsupta dviejų angelų, rankose laikančių palmių šakas. Šios šakos simbolizuoja pagarbą ir pergalę, išreiškiančią Kristaus Karaliaus garbę.

​

Šoniniame altoriuje stovi stebuklingoji Švenčiausiosios Mergelės Marijos Karalienės skulptūra, o virš jos – Gerojo Ganytojo skulptūra. Altorių puošia gausūs votai – tikinčiųjų padėkos už patirtas malones ženklai.

​

Bažnyčioje taip pat yra gotikinė sakykla, skirta Dievo žodžiui skelbti. Anksčiau, kai dar nebuvo garso stiprinimo įrangos, iš jos buvo sakomi pamokslai. Sakyklą puošia šv. Kazimiero skulptūra.